Mano gyvenime labai retai yra ramios ir normalios dienos. Aš žinau, visada man reikia būti gatavai, kad viskas bus nepaprasti. Mano šeima ir draugai irgi supranta, kad su manimi labai dažnai bus įdomu. Vienąkart gyvenime aš sustabdžiau traukinio, o kitą kartą aš susipažinau su įžymiu cirko artistu (jis pasirodė Olimpinėje Žaidynėse)

Man patinka mano gyvenimas, tačiau kartkartėmis aš noriu ramaus laikos. Viskas būtu kaip aš norėčiau. Ir vieną kartą tai irgi buvo.

Rytą aš greitai pabudau be žadintuvo. Mano draugas ir mūsų dvi katės padavė man bučkius. Tas buvo labai malonia. Paprastai aš nežinojau ko dėvėti, bet šį rytą aš aprengiau labai greitai. Aš nepavėlavau į darbą. Mano viršininkas stebėjos, nes aš jau trys metus visada pavėlavau. Aš pati buvau nustebinta. Darbas buvo labai ramios - aš daug padariau ir mano viršininkas buvo linksmas.

Tuoj po to aš ėjau į universitetą. Oras buvo taip pat ramus ir šiltas kaip mano mano diena. Universitete aš supratau kad tas yra juokingas. Dabar aš laukiau kada bus kažin kas nepaprastas. Geras arba blogas? Galbūt dėstytojas nebus? Galbūt prasidės pasaulinį karą? Galbūt man pradės skaudėti akloji žarną? Ne. Niekas neįvyko. Ir paskaita buvo tyli ir paprasta.

Po paskaitos aš ėjau namo. Aš ėjau lėtais žingsniais ir laukiau nuostabų. Mano telefonas skambino. Galbūt skambina viršininkas ir jis yra pyktis? Galbūt mano mama laimėjo loterijoje? Šimtas mintys buvo mano galvoje. Skambino mano draugas. Jis sakė, kad laukia mano namie su skaniu vakariene. Aš buvau laiminga, o susijaudinimas liko many. Vakaras buvo toks pat ramus ir malonus. Mes vakarieniavome, žiurome filmą ir anksti ėjome miegoti. Niekas neįvyko.

Tai tiesa - normali diena buvo labai nepaprasta diena mano gyvenime. Bet tokia buvo tik viena. Kitą rytą aš vėl nežinojau ką aprengti, pavėlavau į tramvajų ir užmiršau telefoną namie... Mano gyvenimas turi būti beprotiškas ir nepaprastas!