Praeita vasara buvo idomi ir jaukų laisvalaikio pilna. Galbūt todėl, kad nedirbau ir visą energiją galėjau pasinaudoti poilsiu.

Daug laiko proleidžau xxx pas močiutę. xxx yra mažas kaimas, kur žmonės vienas kitu gerai pažino. Laimei man kaimynystėjė gyvena labai gerai jaunimas – xxx ir xxx. Kartu su jais aš šią vasarą dažnai pailsėjau. xxx yra jaunesne už mane vieneriais metais, jai yra devyniolika. Praėjusiais metais ji baigė mokyklą. xxx yra dvidešimt dveji metai, jis dirba Rygoje, ir jam patinka važinėti motociklu. Deja, vasaros pradžioje jis nukrito nuo motociklo ir sulaužė koją. Todėl negalėjo eiti į darbą ir dažnai buvo name. Tegul jam nebutum liūdnai, aš dažnai ėjau pas ją į svečius. Noriu pridurti, kad jis taip pat su sulaužtos kojos važiavo motociklu.

Pas mane dažnai važiavo irgi pusbrolis xxx, kuris mokosi vidurinėje mokykle. Jis yra labai linksmas, ir kartu su jo yra negalimas nejuoktis. Su xxx ir xxx dažnai važiame dviračiais plaukioti, itin dažnai vidurnaktį. Naktį plaukiuoti yra labai gražūs ir romantiškās, ypač, kada spindi žvaigždės ir yra matomas mėnulis.

Vakaruose ir laisvalaikį aš rašiau romano. Šiuo momentu romanui yra šimtu trisdešimt devynios puslapiai.

Liepos mėnesį kartu su xxx važiame į kelionę į Vengriją. Lekėme daugelės vietos – olos, zoologijos sodo, vyno rūsio, važiame laivu po Donavo, išvaikščiome po Budapešto. Buvau nustebinta, kad po gatvėmis vaziavo seni „Ikarus“ autobusi. Vengrija yra dar neturtingesne valstybė už Latviją, o žmonės ten yra labai bešypsanti.

Vasarą gale kartu su savo pusbrolio važiame į Ikšķilę ir Ogrę dviračiais. Nuvažiame apie keturiasdešimtas kilometrų. Tą dieną buvo gaila, kad graži vasara netrukus baigs. Bet aš žinau, kad kitais metais bus tiek pat maloni vasara!