Sveiki! Šiandien jums pasakosiu apie savą keisčiausią dieną.

Taigi pradėsim! Visas prasidėjo vasaros dienoje. Aš buvau džiunglėse. Žinoma, kad ten buvo karstas. Visur bėgo drambliai ir drambliukai, liūtai ir liūtukai, žirafos ir kiti gyvūnai. Man nebuvau baisu, visai priešingai – tas man labai patiko.

Staiga pas mane priėjo vienas žmogus, tas buvo senas senukas, kuris klausė, ar aš norėjau pasukti kalnų kryptimi. Aš nežinojau ką atsakyti, nes aš nežinojau, kur buvau. Todėl aš sutikau. Mes pradėjom eiti. Ėjom, ėjom, ėjom. Praėjo dešimt metų. Aš buvau paruošta eiti dar, kada mes buvome prie būdelės. Man patiko, nes ten visur buvo šokoladas. Aš buvau linksma, nes aš labai norėjau valgyti. Kambaryje buvo marmeladas, sausainiai, ledai, tortai ir taip toliau.

Aš valgiau daug. Po to senukas sakė, kad mes eisime į Šiaurės ašigalį. Aš buvau nustebinta, nes aš žinojau, kad man bus šalta. Senukas man padavė paltą ir aš vėl buvau linksma – tas buvo didelis, pūkuotas ir gražus.

Mes vėl pradėjome eiti. Pradėjo pasirodyti sniegas – man labai patinka sniegas, aš vėl buvau laiminga ir senukas irgi.

Ten buvo labai malonu. Aš nenorėjau pasukti namo. Ir tada aš pabudau... Tas buvo tik sapnas.

Tas buvo trumpas pasakojimas apie mano sapną, man tas labai patinka, nes tas buvo ryškus ir nuostabus. Aš niekada, niekada, niekada tuo neužmirsiu.

Ačiū par dėmesį! Aš tikiuosi, kad Jums patinka.