Papasakosiu ne apie savo keistą dieną, o apie keistą sapną ir emocijas, kurios išgyvenau. Kada aš buvau jaunesnė, tada šis sapnas rodžiaus labai dažnai, o dabar matu tuo vis retesnis. Aš esu apie tuo daug domėjaus, o daug informacija apie tuo sapną nėra. Dažniausias sapnas buvo kai man buvo apie keturiolika metų. Vieną kartą aš buvau serga, todėl į mokyklą neigiau. Per dieną sugalvojau, kad derėtų pamiegoti, todėl praėjau miegoti. Pasirodė abstraktus ir psichologiškas sapnas - Aš esu mažas objektas, o man eina nors kaž kas blauzdas, sunkus ir tamsus. Aš suprantu, kad bėgu iš tamsaus, baisaus objekto, bet man tas nepavykstis. Sapne yra daug objektai, kurios man trukdė, maišė po kojomis. Staiga visas pasisuka priešingai - aš esu blauzda, sunki ir tamsi, ir man greta yra daug maži objektai, kuo bijau suspausti, suminti. Man atrodo, kad tas trunka amžinybę. Staiga aš atsikėliau - aš raudojau, buvau sujadinta. Verčiau akis ir vėl užkritusios, bet priešais jau ir vėl tas pats vaizdas. Aš daugiau negalėjau pamiegoti. Šioks sapnas man atsikartoti dažnai, irgi dar dabar. Šis sapnas yra nemalonus ir keistas. Aš mėginau šio sapnas išaiškinti - išaiškinti, ką tas reiškia, bet tas man nėra pavykau. Aš galvoju, kad toks sapnas man yra tada, kada patiriu blauzdos streso ar tada, kada yra kokios problemos, komplikacijos gyvenime. Kiekvieną kartą, kada aš sapnavau šioką sapną, tada visa mano tolesnė diena yra keista, nes visą laiką tęsiu galvoti apie mano keistą sapną.