Negaliu nagrinėti Latvijos dabartinę politinę situaciją, nes ne viską suprantu, o būti kaip „Delfų“ (www.delfi.lv/lt) komentatoriui labai nesinori. Iš viso visuomeninės nuotaikos pagrindinis šaltinis dabar yra tiesiog nekompetentingų žmonių posakiai, ir aš nenorėčiau būti viena iš jų.

Latvijoje labai trūksta geru analitikų. Pavizdžiui, Moris Zanderis, kurį daugelis žmonių laiko objektyvu ir doru žmogumi, irgi jau ima tapti tendencingas. Galbūt problema yra tai, kad Latvijoje paprastai reikia tik iš pradžios įrodyti savo sugebėjimus, o po to jau nebereikia stengtis, nes visi tiki bet kuo iš tą žmogaus sakytų dalykų ir be įrodymų.

Deja, negaliu ir prognozuoti, kad tai greit ims keistis. Toki dabar yra visa mūsų visuomenė, ne tik analitikai ar politikai. Kuris iš mūsų gali drąsiai pasakyti, kad nevartotų galimybės dirbti mažiau? Darbo kokybė yra antrarūšė, bet ambicijų kiekis tik auga. Kartą kažkur skaičiau įdomų tekstą ir ten buvo sakoma- verslininkas iš Kinijos perduos tau daug mažu nekokybiškų prekių už žemą kainą ir taps turtingas, bet verslininkas iš Latvijos bandys tau perduoti vieną mažą nekokybišką prekę už aukštą kainą ir, kai nepirksi, ims keiktis, kad visuomenė neparemia vietinio verslo.

Bet taip pat skaičiau ir kitą įdomų tekstą, kurio autorius pasakoja apie savo pokalbį su draugu iš Lietuvos. Draugas esą sužavėtas Latvijos visuomeninį gyvenimą, ir apskritai čia viskas esą geriau negu Lietuvoje. O gal tai tik mūsų (ir latvių, ir lietuvių) charakteris toks, kad visada atrodo – ne tik kitur žolė žalesnė, bet pas mus žolės iš viso nėra, tik purvas aplinkui?

Latvijos ateitis turi būti kur nors tarp dviejų kelių. Tai tiesa, kad ne visada viskas yra taip blogai, kaip atrodo. Bet augimo gali ir nebūti, jei visi tik sėdės ir verks, kad gyvenimas sunkus.

Manau, kad yra vienas dalykas, kurį latviams (ir lietuviams gal irgi) reikia mokytis iš kitų tautų – suprasti, kad viskas pradeda iš smulkmenų. Kiekvienas turi savo atsakomybės lygį. Iš pradžios reikia rūpintis savimi, savo namu, savo šeima. negirdoma, kad valstybėse, kuriose visi rūpinasi savo gyvenimu, politinė situacija būtų toki chaotiška. Čia ne tai atvejis, kai žuvis pūsta nuo galvos. Kodėl žmonės galvoja, kad važiuoti autobuse ir nesumokėti yra greriau negu pavogti milijoną latų iš valstybės biudžeto? Toki dviguba moralė išeina.

Bet, mano nuomone, tai nereiškia, kad Latvija neturi ateičio. Pas mus yra ir atsakingų, inteligentų ir darbščių žmonių, tikiuosi, kad tokių bus dar daugiau. Ir nereikia galvoti, kad tik pas mus yra sunku, visose šalyse yra daug problemų, tik kitiems ne visada jos matomas. Žmogus visada koncentruoja dėmesį į problemas, nes evoliucija yra problemų sprendimo istorija. taip ir reikėtų žiūrėti į problemas Latvijoje – spręsti, o ne skųstis. Ir tada jau ir ateitis rodysis šviesiausias.